Make your own free website on Tripod.com

GJIMNAZI ''GJON BUZUKU'' PRIZREN

BALLINA
PROFESORĖT
LĖNDĖT MĖSIMORE
VLERĖSIMI
PUNA SHKENCORE
SHKENCAT E SAKTA
NDĖR-LIDHJET
KONTAKTET

picture.jpg
sė bashku me logon!

LEXUES TĖ NDERUAR!


Lexues tė nderuar tė sajteve tė mia, nėse keni nevojė tė dini akoma mė shumė pėr punėn tonė dhe tė thelloni njohuritė e juaja nė kėto degė tė shkencave tė sakta:
  • F I Z I K Ė
  • MATEMATIKĖ
  • astronomi  dhe 
  • TEKNOLOGJI InformatiVE

apo edhe lėndė tjera shkencore, si dhe doni tė keni njohuri tjera Enciklopedike, atėherė kyēuni nė sajtet tona nė vazhdim:

Ne duhet tė  inspirojmė tė rinjtė pėr tė mėsuar dhe krijuar vetė!.. Por sa dhe si e bėjmė kėtė gjė.

picture.jpeg.jpg
Kėtė vit shkollor e kemi filluar me njė motivim edhe mė tė lartė pėr punė, mbase pėr kėtė kemi arsye tė fortė. Vitet e kaluara e sidomos para luftės mungonte njė vullnet i theksuar pėr tu angazhuar nė procesin mėsimor, si nga arsimtarėt ashtu edhe nga nxėnėsit. Kurse tani gjėrat kanė ndryshuar pėr tė mirė.
Pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės dhe pas njė ngritjetė vetėdijes nacionale, se pa rritjen e nivelit tė edukimit nuk zhvillim tė shoqėrisė, vėrehet edhe njė interesim dhe vendosshmėri mė e madhe pėr punė nga tė gjithė punonjėsit e arsimit. Shpresojmė se edhe nė tė ardhmen Qeveria e Kosovės, do tė tregojė interesim edhe mė tė shtuar dhe nuk do ta heq arsimimin dhe edukimin e popullit tė vet nga prioritetet e qeverisė. Besojmė se ēdo gjė do tė shkoj mirė nė tė ardhmen. Urojmė qė tė ketė edhe gadishmėri tjera nga ana e qeverisė pėr tė rritur cilėsinė nė arsim, sepse ky ėshtė kushti kryesor edhe pėr zhvillimin e shtetit, rritjen ekonomike dhe tė mėrqenjes sonė.
                                                                                                           Kujtimi_fizikan
tug.gif
2.jpg

HISTORIA E ZHVILLIMIT TĖ GJIMNAZIT

 

Gjimnazi i parė nė Prizren ėshtė hapur nė vitin 1874, nga pushtuesit Osman, dhe aty ėshtė mėsuar Turqisht dhe me planprograme tė Stambollit. Nė tetor tė vitit 1912, Prizrenin dhe mbarė Kosovėn e pushton Serbia, e cila nė janar 1913 e hapė gjimnazin me mėsim nė gjuhėn serbe, i cili funksionon deri me 1941, kur nė Kosovė futet Italia dhe Gjermania.

Ndėrtesa e Gjimnazit ''Gjon Buzuku'', ėshtė relativisht e vjetėr, dhe ka filluar tė ndėrtohet nė vitin 1913 nga ushtria e mbretėrisė pushtuese SKS, e cila e ka ndėrtuar pėr ta shfrytėzuar si kazermė tė ushtrisė sė saj. Ndėrsa nė vitin 1932 kjo ndėrtesė ėshtė riparuar dhe ėshtė transformuar nė shkollė.

Nė gusht tė vitit 1941, nė kėtė gjimnaz, fillon mėsimi nė gjuhėn shqipe dhe me planprograme tė Ministrisė sė Arsimit tė Republikės sė Shqipėrisė. Ndėrsa nė shtator 1945, pas futjes sė sėrishme tė Kosovės nėn ombrellėn ish-Jugosllave, fillon mėsimi nė tri gjuhė: Shqip, Serbisht dhe Turqisht. Pas marrjes sė autonomisė nė vitin 1989 dhe pushtimit serb tė Kosovės, kjo shkollė dhe tė gjitha shkollat tjera nė Kosovė mbyllen pėr shqipėtarėt dhe nė shtator 1991 nxėnėsit shqiptarė nuk lejohen tė futen nė shkollė. Mėsimi vazhdon nė janar edhe pse nė disa vende kishte filluar menjėherė nėpėr ''shtėpitė shkolla''. Kėshtu vazhdohet mėsimi deri nė vitin 1998, nė kushte tė paimagjinueshme pėr kohėn e sotme.

Me 17 qershor 1999, nxėnėsit dhe profesorėt e gjimnazit u kthyen tė lirė nė ndėrtesėn tė cilėn mėsojmė sot. Duke ju falėnderuar djemve tanė trima dhe luftės qė ata bėnė pėr ēlirimin e Kosovės, Ushtrisė Amerikane dhe NATO-s, ne sot jemi tė lirė, mėsojmė dhe edukohemi tė lirė.

Sot kėtu zhvillojnė mėsimin rreth 1000 nxėnės, nė Gjuhėn Shqipe dhe dy gjuhė tė komuniteteve pakicė, Serbisht dhe Turqisht.

Tani Kosova ėshtė bėrė shtet i Pavarur, dhe sivjet ne festuam 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė (ditėn e Flamurit), nė shkurt tė vitit tė ardhshėm, do tė festojmė 5 vjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės, dhe kėshtu do tė festojmė edhe ditėn e bashkimit kombėtar dhe egzistencėn tonė mijėra vjeqare nė kėto troje.


Njeriu mėson pėrditė nga njė gjė tė re dhe tė dish, kurrė s'ėshtė mjaft. 

Atė ditė qė mendon se i di tė gjitha, ke marrė fund!.   K.B

TOP LISTA E 30 SHQIPTARĖVE MĖ TĖ FAMSHĖM TĖ HISTORISĖ SĖ SHQIPTARVE

ILIRIUSI                                                     iliri i parė qė njohim

Mbreti Pirro                                          quhej shqiponja ilire”

MBRETĖRESHA TEUTA                             mbretėreshė ilire

JUSTINIANI I PARĖ                                   perandor bizantin

GJERGJ KASTRIOTI–SKĖNDERBEU        krijoj identitetin tonė

Mimar Sinani                                         arkitekt  shqiptar

PAPA KLEMENTI (ALBANI)                      “papa” i parė shqiptar

UILLIAM G. GregorI                              pilot i “Space Shuttle

NĖNĖ TERESA                                         “shenjėtore” shqiptare 

Gjon Buzuku                                         libri i parė “meshari”

Naim Frasheri                                       poet kombėtar

Hasan Tahsini                                        rektor (I) i Stambollit

ISMAIL QEMALI                                       krijues i shtetit shqiptar

mbreti  ZOGU                                         mbret i Shqipėrisė

Fan .S. Noli                                            politikan/shkrimtar me famė

MUSTAFA KEMAL ATATURKU                  themelues i Turqisė

Aleksander Moisiu                             aktor i famshėm

Sali Berisha                                         pilitikan shqiptar 

Adem Jashari                                       hero shqiptar

Joseph DioGuardi                               shqiptaro-amerikan

James Belushi                                     aktor i holivudit

Ferid MuraTI                                         shkencėtar/nobelist

Stan Dragoti                                        producent me famė

Bekim Fehmiu                                        aktor i holivudit

Inva Mula                                              soprano e famshme

Ibrahim Rugova                                   politikan kosovar

Behgjet Pacolli                                 multi-milioner kosovar

Ana Oxa                                                 kėngėtare me famė

RITA ORA                                                 kėngėtare nė toplista

Laura Mersini                                      fizikane kozmologjike

 
VĖREJTJE DHE SYGJERIME
 
Tė gjitha vėrejtjet dhe sygjerimet tuaja mund ti dėrgoni nė lidhjet (links) tė cilat i kemi krijuar nė faqen e fundit tė ueb-sajtit tonė.

GJIMNAZI
''GJON BUZUKU''
ADRESA:

Rruga: ISMET JASHARI
PN. PRIZREN_ KOSOVA
Kujtim Baraliu_prof.
cel.jpg
Tel.Cel: 049 306 749

Kuptimi i mbiemrit BARALIU

Baraliu (Baralius), Baraliris - ishte njė sundimtar i imagjinuar Ilir,(i cili  sipas Tertullianit, njė autor i krishterė nga Kartagjena) kishte parė njė ėndėrr ku ai kishte arritur njė seri fitoresh ushtarake qė i lejonin atij sundimin Ilir mbi Mollosėt dhe fiset tjera pėrtej kufijve tė Maqedonisė. (ose “Baraliris” – fis shumė i vjetėr Ilir).

Emri im me Kode-ASCII 

075 117 106 116 105 109   032   066 097 114 097 108 105 117

Emri im me Kode-Binare

01001011 01110101 01101010 01110100 01101001 01101101   00100000   01000010 01100001 01110010 01100001 01101100 01101001 01110101

Ne vazhdimisht bėjmė pėrmirsimin (upgrade) tė kėsaj faqe interneti, prandaj mos u habisni nėse informacionet pėsojnė ndryshime tė shpeshta!?...

PROJEKTET SHKOLLORE 2012-2013